šlederka

ךledérka (hibr.) sf. (1) Skr 1. ppr. pl. Lkš prastas, nudėvėtas apavas, šliurė, kurpė. 2. Snt, VšR prk. niekam tikusi moteris, valkata: Motriška, kur biedna valkiojas po miestą, bus šledérka J. Kas nežino tos šledérkos – visų šunų aplota! Jrb.